Spontaniškas paplūdūriavimas dviese

Vasaros vakaras. Liepa. Termometras rodo +18. Sėdim mašinoje ir važiuojam ežero link. Abudu kaip vaikai, nekantriai susijaudinę dėl to, kad turim abu vežančią idėją. Kvailai smagią, tokia, kuri verčia šypsotis vien pagalvojus apie tai kaip tai atrodys iš šono.

Ežero pakrantė. Vos keli šmėžuojantys žmonės ir pora kemperių. Stovim ant lieptelio. Stumiamaisiais judesiais darau blowjob’ą. Čiužiniui. Panelė juokiasi, gal pagalbos reikia?

Netrankyk man per vyriškumą, moterie. Pats galiu.

Paskutiniai pūtimai, daiktai supakuoti. Lauke visai žvarboka, todėl esam su rūbais. Ežeras ramus, horizonte dar paskutiniai saulės spinduliai mojuoja iš už pušyno viršūnių. Medžių, oro ir ežero kvapas susilieja į vieną. Gyvybės materija. Įmetam čiužinį į vandenį. Prilaikau kol ji užsiropščia. Pats lėtai užslenku. Situacija stabili, galim atsišvartuoti.

Slenkam ežero paviršium. Kaip kokie šuniukai mažom kojytėm irkluojam su rankom. Megstinis atraitotas iki alkūnių todėl tikrai jaučiuosi kaip tiranozauras bandantis irtis per gyvenimą. Bet kiek emocijų ir kaip smagu!

O jei pradės leisti? Kas jei apsiversim?

Intriga.

Iriamės toliau kol pasiekiam ežero centrą. Stojam. Stabilizuojamės ir ramiai atsigulam. Fone tyliai burzgia vandenlenčių traukiamas trosas. Kažkas tolimajam krante kepa šašlykus ir leidžia lietuvišką šventinę muziką. Žinai, tokia kur galėtų ir nebūt. Vienaip ar kitaip, tai tik smulkmena visoje šitoje akimirkoje.

Mes dviese. Ežero centre. Ant čiužinio. Su rūbais ir su plonu pleduku užsiklojimui. Matosi pirmos žvaigždės. Kyla pilnatis. Čiužinys iš lėto sukasi ratu. Šnekučiuojamės ir tiesiog gėrimės vaizdu. iš visų pusių krantai, medžiai, raibuliuojantis vanduo, atspindžiai. Iš vienos pusės eina šaltis, iš kitos ji. Susikimbam už rankų, žiūrim vienas kitam į akis. Jos žvilgsnis man į lupas ir tada akis.

Tai ženklas, kad ji pagalvojo apie tai ką aš galvoju jau senai.

Prisilenkiu prie jos, giliai įkvepiam tarsi priimdami vienas kito būtį į savę ir užsikraudami energijos. Lūpos vos susiliečia. Tas pirmo išlaukto lūpų susilietimo jausmas, kai per krūtinę nubėga elektros impulsas. Stipriai suspaudžiu jos ranką ir toliau tyrinėjam vienas kito lūpų reljefus. Rodos, nieko nematau, bet mintyse piešiu jos trimatį vaizdą skanuodamas viską savo sensoriais. Jokio skubėjimo, jokio galvos sukimo apie tai, kas yra už šito mus gaubiančio ežero ribų. Daug juoko ir tiesiog buvimo. Su gamta ir vienas su kitu. Be jokių lūkesčių, be jokių nusistatymų. Sutema.

Sutema atneša žaismingesnių minčių. Mėnulio šviesa nuteikia nuotykiams. Prikandęs lūpa persisveriu į jos pusę bandydamas prieiti prie įmantresnių vietų. Čiužinys susiubuoja. Jaučiu į save suleistus nagus ir tokį pasitikėjimu nespinduliuojantį žvilgsnį.. Suprantu, kad nepaeis, kad ir ką aš čia prisisvaigęs būčiau. Galų gale jaučiam, kad čiužinys kažkoks tuštėjantis, nusprendžiam irtis atgal. Ir tikrai, priplaukus lieptelį jaučiam, kad esam susmigę į čiužinį kaip į pūkinę lovą, per kraštus beveik bėga vanduo. Laiku apsisukom.

Ta proga dar pabandom su čiužiniu ant vandens paviršiaus įsisukti kiek įmanoma greičiau iriantis rankomis ir gėrimės besikeičiančiu horizontu ir besisukančiu dangumi. Su lyg pirmu vandens patekimu ant čiužinio, nusprendžiam lipti į krantą.

Susipakavus daiktus, žiūrint į miglą susidariusia virš ežero apima toks jausmas, kad ji ir pati kaip migla. Sėdi apgaubusi mane savimi. Viskas atrodo kiek surrealistiška. Aplinka šaukia, kad tai vienas iš tų momentų kurį atsiminsi ilgam. Šokam nuogi maudytis!

Net nepamenu, kurio tai buvo idėja, aišku buvo tik tiek, kad nei vienam nekilo klausimų ar tai verta daryti.

Akimirka ir mes abu be rūbų. Lengva nežinomybė dėl jausmo kurį sukels tamsus vanduo apgaubiantis dar bent kažkiek šilumos užkaupūsį kūną. Dama santūriau kopetelėmis lipa pirmoji. Keli šalto vandens ištiktukai ir ji plaukia vandens paviršiumi. Kaip gera!. Nieko nelaukęs prisijungiu prie jos dėdamas bombą nuo tiltelio. Tas momentas kai tu skrendi į tamsų ežerą ir įvyksta pirmasis kontaktas su vandeniu. Kūna apimanti energija ir šokas. Padažnėjęs kvėpavimas. Skubu mosikuotis visomis galūnėmis, kad tik greičiau priprasti. Priplaukiau prie jos, apglėbiu. Nuogi kūnai susiliečia. Nerangiai laikomės paviršiuje pusiau skęsdami, nes laikytis apsikabinus ir su kojom stengtis negrimsti į dugną yra ne pats lengviausias darbas. Romantiškas realizmas. Apsukam dar kelis ratus ir lipam lauk.

Stovim nuogi ant lieptelio. Ji apsisuka rankšluoščiu ir dreba. Aš stoviu visą savo vyriškumą, kad ir kiek jis paveiktas temperatūros išvertęs į ežero pusę, prieš mėnulį. Išskėčiu rankas, giliai įkvėpiu. Norisi rėkti. Aš gyvas. Ta laisvė kurią šiuo metu jaučiame abu tokia tikra. Ji tokia tikra. Jokio makiažo, jokių kompleksų, jokių kaukių. Emocijų lygmenyje mes žmonės, o fizine, tiesiog mėsos gabalai, priimantys vienas kitą ir save tokius, kokie esam. Čia nesvarbu laikas, forma ar tai kokį spuogą turi ant krūtinės. Tampame viso ko bendra dalimi. Įkvepiame vienas kito šilta atodūsi. Gera. Susiglaudžiame po rankšluoščiu ir su visa iš kūnų einančia vėsa ir šiluma dar karta pasidžiaugiame nepaprastu vaizdu.

Šalta. Rengiamės.

Sėdim ir važiuojam. Čia jau nėr skirtumo, kad 2 nakties, kad neradom kelio, pasiklydom miškuose ir apibraižėm bolidą. Čia svarbu jausmas, kurį sukūrėme. Jausmas, kurį vadinu gyvenimu. Ir suprantu, kad visa šita kvaila idėja buvo geriausia ką mes galėjome sugalvoti. Ačiū tau už tai.

Kitą kartą savo spontaniškas ir galbūt iš pirmo žvilgsnio crazy idėjas pabandyk įgyvendinti ir tu. Nepasigailėsi.

Rūkas

;