Gimiau nei per anksti, nei per vėlai.
Gimiau nei per anksti,
Nei per vėlai…
Skamba vaikystės daina mano galvoje, lyg kasetinė juostelė, kurią reikės atsukti pieštuko galu, kad galėčiau dar kartelį paklausyti šių žodžių. Nepriklausomos Lietuvos vaikis su mediniais žaislais ir „merliukių pampersais“ bei asmeniškai pasiųta suknele, nes parduotuvėse nebuvo rūbų aprengti Michelin rubuiliuką.
Demokratijos proveržis namuose slepiant komunistinius lavonus ir nevaldomas progresas legaliais bei nelegaliais keliais su degančiomis akimis ir ūpu įrodyti, jog Lietuva verta savo vardo istorijos knygose.
Pačiu laiku gimusi, kad pamatyti skurdą ir nepriteklių, ilgas eiles bei kaimyno svarbą… Interneto nublokštus žmones ir perteklinį vartojimą „dėl savęs“, nežinant kur viską sudėti. Senoji karta moko darbštumo, paklusnumo, žmogiškumo, paprastumo, išlikimo ir giminės pratęsimo svarbos, o naujoji – asmeninės laisvės, psichologinių peripetijų, kritiško mąstymo, skaidrumo, bei judėti kosminiais greičiais, nori tu to ar nenori.
Ir nors esu įsitikinusi, jog gimiau pačiu laiku, jaučiuosi iki galo nesuprantanti nei vieno, nei kito.
Jaučiuosi lyg būčiau mišrūnas, labai mielas ir mylimas šuniukas, bet nepretenduojantis į grynakraujų gyvūnų konkursines vietas.
Bėgu, noriu, svajoju plačiau nei mano tėvai, tačiau tuo pačiu metu stringu naujadarų visuomenėj, kur įvaizdis, kad kažką darai yra svarbiau nei paties atliktas darbas.
Ir gyvenu dėl greitų rezultatų ir tobulų progų, lyg man tai buvo žadėta – ar tai reklamoje, ar tai aplinkinių lūpose. Nors tuo pačiu mėgaujuosi savo laisve ir plaukiu taip kaip man patinka, lyg niekas neturi teisės manęs stabdyti ir prašyti rodyti dokumentus su penkmečio planu ar finansine pagalve.
Galiu pasirinkti gyventi taip kaip gyvena vaikai, o tai didžiausia privilegija.
Išlaikytas „nepritekliaus“ smalsumas naujiems dalykams atveria žinių kanalus, kurie nebuvo taip lengvai prieinami.
Pilnas pilvas ir šilta vieta po stogu leidžia gimti klausimams „kas tu toks? Kodėl tu čia? ir ko tu nori?“ Jaučiuosi lyg baltoji mišrainė ant kūčių stalo, ta jungiamoji dalis, kurią visi valgo. Lyg technologija siunčianti Morzės kodo signalą ir konvertuojantis jį į raides. Lyg tranzitinė šalis, pro kurią turi pravažiuoti siuntinys, kad pasiektų galutinį tašką. Netobula netobulų dviejų labai skirtingų pasaulių versija, lyg Windows XP programa, kurios nenori naudoti jauni žmonės, bet ji pakankamai naudinga, kad išliktų aktuali.
Kiek dar reikės padaryti naujų atradimų ir išmokti istorijos pamokų, kad jausčiausi pilnaverčiu savo tarpsnio ambasadoriumi?
Norisi padėkoti. Tau, ankstesnioji karta, kad sukūrei man laisvę, nes gyvenai dėl to kad tavo vaikams būtų geriau, ir Tau, jaunesnioji karta, kad keli klausimus kurie yra labai svarbūs – tiek apie save, tiek apie šią žemę ir psichologinius demonus, kurie slepiasi mūsų viduje.
…Gimiau pačiu laiku-u-u…